Siracido 16

₁Netrokšk turėti daug niekam tikusių vaikų

ir nesidžiauk nedorais palikuonimis.

₂Nors ir daug jų būtų, nesidžiauk jais,

jeigu jie neturi pagarbios Viešpaties baimės.

₃Nepasitikėk jų ilgu gyvenimu,

nedėk vilčių į jų ateitį,

nes vienas gali būti geriau už tūkstantį,

ir verčiau mirti bevaikiui,

negu turėti nedorų vaikų!

₄Juk per vieną protingą žmogų

miestas gali būti apgyvendintas,

bet per maištininkų padermę jis pavirsta tyrais.

₅Daug tokių dalykų mano akis yra mačiusi

ir dar daugiau mano ausis girdėjusi.

₆Nusidėjėlių sueigoje užkuriama ugnis,

ir neklusnioje tautoje įsiliepsnoja pyktis.

₇Jis neatleido senovės milžinams,

sukilusiems savo galybe;

₈jis nepasigailėjo Loto kaimynų,

kurių įžūlumu bjaurėjosi;

₉jis neparodė gailestingumo pasmerktai tautai,

išrautai iš šaknų už jų nuodėmes,

₁₀nei šešiems šimtams tūkstančių pėstininkų,

žuvusių dėl jų širdies įžūlumo.

₁₁Net jei būtų buvęs tik vienas kietasprandis,

būtų nuostabu, jei jis būtų likęs nenubaustas.

Juk gailestingumas ir pyktis

vienodai priklauso Viešpačiui;

jis nebaudžia ir atleidžia, bet ir pyktį išlieja.

₁₂Didelis jo gailestingumas,

kaip ir jo bausmės rykštė;

jis teisia kiekvieną žmogų pagal jo darbus.

₁₃Nusidėjėlis neišsigelbsti pagrobtu turtu,

o teisiojo vilties Dievas nepalieka neišsipildžiusios.

₁₄Kas daro gera, tas gauna savo atlyginimą,

kiekvienas – pagal savo darbus.

₁₅Viešpats taip užkietino faraono širdį,

kad šis nepažino jo,

idant Viešpaties darbai būtų pažinti po dangumi.

₁₆Jo gailestingumas akivaizdus visai kūrinijai,

o jo šviesa ir tamsa buvo padalyta žmonijai.

₁₇Nesakyk: „Pasislėpsiu nuo Viešpaties.

Kas danguje apie mane pagalvos?

Tarp tokios daugybės žmonių nebūsiu pastebėtas,

nes kas aš beribėje kūrinijoje?

₁₈Štai dangus ir dangaus aukštybės,

bedugnė ir žemė dreba jam lankantis.

₁₉Patys kalnai ir žemės pamatai,

vos jam pažvelgus, virpa ir dreba.

₂₀Apie mane jis nepagalvos.

Kas rūpinsis manimi?

₂₁Jei nusidedu, jokia akis manęs nemato;

jei visiškai slapta būnu neištikimas,

kas apie tai sužinos?

₂₂Kas jam pasako apie teisius darbus

ir ko aš galiu už juos tikėtis laikydamasis įsakymo?“

₂₃Tai mintys žmogaus, neturinčio supratimo;

neprotingas ir paklydęs žmogus galvoja kvailai.

₂₄Klausykis, mano vaike, ir mokykis išminties,

brangink visa širdimi mano žodžius.

₂₅Tiksliai paaiškinsiu auklėjimo drausmę

ir rūpestingai perteiksiu išmanymą.

₂₆Pradžioje Viešpats, sukūręs savo kūrinius

ir sukurdamas paskyręs jiems užduotis,

₂₇visam laikui nustatė

jų valdas ir jų veiklą.

Jie nei išalksta, nei pavargsta,

niekada nenukrypsta nuo savo užduočių,

₂₈niekad vieni su kitais nesistumdo

ir visada laikosi jo žodžio.

₂₉Tada Viešpats pažvelgė į žemę

ir pripildė ją savo gėrybių.

₃₀Jos paviršių jis pripildė visokių rūšių gyvūnų,

ir jie turi vėl į ją grįžti.